 |
„Acta Academiae Artium Vilnensis“: Tekstai apie dizainą: lietuviški ir tarptautiniai kontekstai
Acta Academiae Artium Vilnensis / 61 / 2011
TEKSTAI APIE DIZAINĄ: LIETUVIŠKI IR TARPTAUTINIAI KONTEKSTAI
Pasirodė naujas Acta Academiae Artium Vilnensis numeris, skirtas tekstams apie dizainą, aprėpiant lietuviškus ir tarptautinius kontekstus. Leidinys skiriamas VDA Dizaino katedros 50-mečio jubiliejui, kai 1961 m. Vilniaus dailės akademijoje buvo įkurta Pramonės gaminių meninio konstravimo katedra. Leidinyje publikuojami tekstai yra įvairių žanrų (menotyrinės studijos, esė, interviu, šaltinių publikavimas) ir dizaino sričių: nuo interjero, daiktų, grafinio dizaino tyrinėjimų iki dizaino choreografijos. Gausu iliustracijų, dauguma iš jų – spausdinamos pirmą kartą.
Leidinys sudarytas pagal teminius blokus. Pirmajame skyriuje „Dizainas meno istorijos tyrinėjimų kontekstuose“ spausdinamos meno istorikų studijos, grindžiamos istorinių šaltinių ir naujai atrastų objektų tyrimais. Dr. Dalios Klajumienės straipsnyje pristatoma Lietuvoje iki šiol netyrinėta XVI a. – XX a. pradžios interjerų dekoratyvi, apmušalų raštus imituojanti sienų tapyba. Dr. Lijana Šatavičiūtė apžvelgia XX a. pirmos pusės lietuvių tekstilės dizaino raidą, pristatydama ne tik unikaliąją kūrybą, bet ir mažai tyrinėtą pramoninę audinių produkciją. Alantė Valtaitė tyrinėja XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės sietynus, remdamasi Lietuvoje išlikusių pavyzdžių ir šaltinių analize.
Leidinio viršelį puošia lietuviškas dulkių siurblys „Saturnas“, gamintas Vilniaus elektrinio suvirinimo įrengimų gamykloje nuo 1963 m. Kaip vienas ryškiausių dizaino objektų jis buvo demonstruojamas pasaulinėse ir vietinėse parodose sovietiniais metais, tačiau „Saturnu“ domimasi iki dabar. 2011 m. išleistoje knygoje „Pagaminta Rusijoje: neapdainuotos sovietinio dizaino ikonos“ lietuviškas dulkių siurblys pateko tarp 50 kultinių dizaino objektų, reprezentuojančių sovietinį dizainą. Jis minimas ir dviejuose antrojo skyriaus „Sovietmečio dizainas ir jo vertinimai” tekstuose – Karolinos Jakaitės ir Manto Lesausko, kuriuose skirtingais rakursais analizuojamas sovietinio laikotarpio dizainas. Šioje dalyje taip pat publikuojamas profesoriaus Jono Gudmono 2003 m. parašytas rankraštis apie Lietuvos taikomosios grafikos raidą, kuriame apžvelgiamos svarbiausios XX a. 7-9 deš. organizacijos, parodos, autoriai ir jų kūryba, daugiausia dėmesio skiriant nuo 1964 m. Vilniuje veikusiam Eksperimentiniam taros ir įpakavimo konstravimo biurui.
Trečiame skyriuje „Dizaineriai apie dizainą“ pristatomi dizainerių parašyti tekstai bei mintys, išsakytos šiandien ir prieš pusę šimto metų. Publikuojamas Rūtos Mickienės straipsnis, paremtas interviu tyrimo medžiaga apie dizainerio statusą ir vaidmenis, žvelgiant iš šiandien kuriančių Lietuvos dizainerių pozicijų. Londone gyvenančio ir kuriančio dizainerio-menininko-inžinieriaus Julijono Urbono eseistinis tekstas į dizaino diskursą įveda naują – choreografijos – sąvoką ir dimensiją, nukreipdamas kūrybinį dėmesį nuo tradicinių tikslų ir kalbėdamas apie dizaino galią „šokdinti mūsų kūnus“. Jurgitos Juospaitytės-Bitinienės interviu žanro tekste tarsi gyvam pokalbiui apie dizaino studijas, mokymo metodus ir kitas šios srities aktualijas „susitinka“ trys Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros vadovai: nuo 2006 m. katedrai vadovavęs profesorius Arkadijus Varanka, 1985–2006 m. – profesorius Tadas Baginskas ir jos įkūrėjas profesorius Feliksas Daukantas (1961–1985), kuris 1979 m. yra pasakęs: „Dizaino funkcija labai plačia prasme yra savotiškas žmogaus valdymas be prievartos: žmogus tarsi įpareigojamas eiti taip, elgtis šitaip“.
Sudarė Karolina Jakaitė
Iš lietuvių kalbos į anglų kalbą vertė Jurijus Dobriakovas
Redagavo Dalia Žalienė
Maketavo Edita Namajūnienė
Viršelyje: lietuviškas dulkių siurblys „Saturnas“, 1963
Foto: www.pvz.lt, Rudolfas Levulis, Paulius Mazūras
Išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla, Dominikonų g. 15, LT-01131 Vilnius
Leidinį leidyklos kaina galima įsigyti Vilniaus dailės akademijos knygynėlyje (Maironio g. 6) ir galerijoje „Akademija“ (Pilies g. 44/2).
Netrukus jis pasirodys ir kituose knygynuose.
TEKSTAI APIE DIZAINĄ: LIETUVIŠKI IR TARPTAUTINIAI KONTEKSTAI
Pasirodė naujas Acta Academiae Artium Vilnensis numeris, skirtas tekstams apie dizainą, aprėpiant lietuviškus ir tarptautinius kontekstus. Leidinys skiriamas VDA Dizaino katedros 50-mečio jubiliejui, kai 1961 m. Vilniaus dailės akademijoje buvo įkurta Pramonės gaminių meninio konstravimo katedra. Leidinyje publikuojami tekstai yra įvairių žanrų (menotyrinės studijos, esė, interviu, šaltinių publikavimas) ir dizaino sričių: nuo interjero, daiktų, grafinio dizaino tyrinėjimų iki dizaino choreografijos. Gausu iliustracijų, dauguma iš jų – spausdinamos pirmą kartą.
Leidinys sudarytas pagal teminius blokus. Pirmajame skyriuje „Dizainas meno istorijos tyrinėjimų kontekstuose“ spausdinamos meno istorikų studijos, grindžiamos istorinių šaltinių ir naujai atrastų objektų tyrimais. Dr. Dalios Klajumienės straipsnyje pristatoma Lietuvoje iki šiol netyrinėta XVI a. – XX a. pradžios interjerų dekoratyvi, apmušalų raštus imituojanti sienų tapyba. Dr. Lijana Šatavičiūtė apžvelgia XX a. pirmos pusės lietuvių tekstilės dizaino raidą, pristatydama ne tik unikaliąją kūrybą, bet ir mažai tyrinėtą pramoninę audinių produkciją. Alantė Valtaitė tyrinėja XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės sietynus, remdamasi Lietuvoje išlikusių pavyzdžių ir šaltinių analize.
Leidinio viršelį puošia lietuviškas dulkių siurblys „Saturnas“, gamintas Vilniaus elektrinio suvirinimo įrengimų gamykloje nuo 1963 m. Kaip vienas ryškiausių dizaino objektų jis buvo demonstruojamas pasaulinėse ir vietinėse parodose sovietiniais metais, tačiau „Saturnu“ domimasi iki dabar. 2011 m. išleistoje knygoje „Pagaminta Rusijoje: neapdainuotos sovietinio dizaino ikonos“ lietuviškas dulkių siurblys pateko tarp 50 kultinių dizaino objektų, reprezentuojančių sovietinį dizainą. Jis minimas ir dviejuose antrojo skyriaus „Sovietmečio dizainas ir jo vertinimai” tekstuose – Karolinos Jakaitės ir Manto Lesausko, kuriuose skirtingais rakursais analizuojamas sovietinio laikotarpio dizainas. Šioje dalyje taip pat publikuojamas profesoriaus Jono Gudmono 2003 m. parašytas rankraštis apie Lietuvos taikomosios grafikos raidą, kuriame apžvelgiamos svarbiausios XX a. 7-9 deš. organizacijos, parodos, autoriai ir jų kūryba, daugiausia dėmesio skiriant nuo 1964 m. Vilniuje veikusiam Eksperimentiniam taros ir įpakavimo konstravimo biurui.
Trečiame skyriuje „Dizaineriai apie dizainą“ pristatomi dizainerių parašyti tekstai bei mintys, išsakytos šiandien ir prieš pusę šimto metų. Publikuojamas Rūtos Mickienės straipsnis, paremtas interviu tyrimo medžiaga apie dizainerio statusą ir vaidmenis, žvelgiant iš šiandien kuriančių Lietuvos dizainerių pozicijų. Londone gyvenančio ir kuriančio dizainerio-menininko-inžinieriaus Julijono Urbono eseistinis tekstas į dizaino diskursą įveda naują – choreografijos – sąvoką ir dimensiją, nukreipdamas kūrybinį dėmesį nuo tradicinių tikslų ir kalbėdamas apie dizaino galią „šokdinti mūsų kūnus“. Jurgitos Juospaitytės-Bitinienės interviu žanro tekste tarsi gyvam pokalbiui apie dizaino studijas, mokymo metodus ir kitas šios srities aktualijas „susitinka“ trys Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros vadovai: nuo 2006 m. katedrai vadovavęs profesorius Arkadijus Varanka, 1985–2006 m. – profesorius Tadas Baginskas ir jos įkūrėjas profesorius Feliksas Daukantas (1961–1985), kuris 1979 m. yra pasakęs: „Dizaino funkcija labai plačia prasme yra savotiškas žmogaus valdymas be prievartos: žmogus tarsi įpareigojamas eiti taip, elgtis šitaip“.
Sudarė Karolina Jakaitė
Iš lietuvių kalbos į anglų kalbą vertė Jurijus Dobriakovas
Redagavo Dalia Žalienė
Maketavo Edita Namajūnienė
Viršelyje: lietuviškas dulkių siurblys „Saturnas“, 1963
Foto: www.pvz.lt, Rudolfas Levulis, Paulius Mazūras
Išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla, Dominikonų g. 15, LT-01131 Vilnius
Leidinį leidyklos kaina galima įsigyti Vilniaus dailės akademijos knygynėlyje (Maironio g. 6) ir galerijoje „Akademija“ (Pilies g. 44/2).
Netrukus jis pasirodys ir kituose knygynuose.
