 |
SIENA/THE WALL
Kūrybinės dirbtuvės
VDA ir ZHDK studentai (Ciuricho dailės universitetas, Šveicarija)
Spalio 24-31d.
Dizaino katedra
203 aud.
Šių metų spalio pabaigoje startuoja pilotinis projektas „Siena“, kuris pradeda „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ projekto „Europos menų mokykla“ ciklą.
Projekto dalyviai:
Projekto dalyviai:
Vilniaus dailės akademijos ir Ciūricho meno universiteto (Zürcher Hochschule der Künste, Šveicarija) studentai ir dėstytojai
Projekto laikas:
2007 m. spalio 24-30 d.
Projekto tikslas:
sukurti meno projektus, įprasminančius Vilniaus gynybinės sienos fragmentus.
Vilniečius kviečiame į garsių scenografų ir architektų viešas paskaitas.
Vilniečius kviečiame į garsių scenografų ir architektų viešas paskaitas.
Žemiau pateikiame išsamesnę informaciją.
Apie projektą
2007 m. spalio mėnesį iš Ciūricho atvyksta 18 scenografijos studentų ir 3 dėstytojų grupė. Jie kartu su Vilniaus dailės akademijos studentais ir dėstytojais darbuosis kūrybinėse dirbtuvėse, plėtodami Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009, projekto idėją.
Per kūrybines dirbtuves studentai pažvelgs į Vilnių kaip į parodų ir performansų erdvę.
Bus pradedama nuo įvairiapusės miesto ir jo erdvių analizės ir pateikti pasiūlymai, kaip pritaikyti miesto erdves tam tikroms projektinėms idėjoms ir konkretiems renginiams.
Kūrybinėse dirbtuvėse bus palyginami miesto svečių ir vietos gyventojų požiūriai, siekiant globalią sampratą (miestas=scena) perkelti į erdvių detales, derinant šią sampratą su kultūrine produkcija, tematika, tarpusavio prieštaravimais ir kūrybiniu mąstymu.
Dirbtuvės sieks suteikti menininkams ir dizaineriams galimybę dirbant pradėti nuo labai plataus ir kompleksinio pasiūlymo ir pereiti prie konkrečių kultūrinių renginių formavimo detalių.
Šiose kūrybinėse dirbtuvėse jų dalyviai – architektai, menininkai, dizaineriai ir teatralai – dirbs komandomis, sparčiai kurs ir brėš idėjų eskizus. Intensyviai dirbdami, per savaitę jie sukurs kultūrinį žemėlapį, kuris kasdien įgaus vis konkretesnius kontūrus. Tūkstantis idėjų įgaus tūkstantį pavidalų.
Tai, kad Vilnius taps Europos kultūros sostine 2009-aisiais, suteiks projektui reikiamo pagreičio.
Dirbtuvėms vadovaus Ciūricho meno universiteto dėstytojai: scenografė ir architektė Gesa Mueller Von Der Haegen, parodų koncepcijų autorius, dizaineris, architektas Stefan Iglhaut ir menininkas, architektas Lawrence Wallen.
STEFAN IGLHAUT
Elektroninės parodų medijos
Paskaita, Spalio 27 d. 18.30 val., VDA Gotikinė salė
Stefan Iglhaut baigė vokiečių studijas, kalbotyrą ir filosofiją. Nuo 1990 m. organizuoja tarptautines parodas ir konferencijas medijų ir tinklų temomis. 1990- 1996 m. vadovavo Siemens Menų programai, 1996-2000 m. ėjo parodų vadovo pareigas pasaulinėje Expo 2000 parodoje Hanoveryje. 2001 m. Berlyne įkūrė savo parodų ir projektų biurą IGLHAUT+PARTNER, kuris užsiima parodų idėjomis, dizainu ir rengimu. Didžiausias biuro dėmesys skiriamas kultūros istorijai, mokslo ir menų istorijai. Stefan Iglhaut yra išleidęs knygų, katalogų, parašęs straipsnių apie fotografiją, medijos meną, mokslo pristatymą ir parodas kaip mediją.
Žymiausios parodos: Fotografija po fotografijos (1995-96), Telepolis. Skaitmeninis miestas (Liuksemburgas, 1995), Gilūs klodai. Meno kolekcionavimas ir archyvavimas (Miunchenas, Berlynas, Filadelfija, Niujorkas 1995-96). Mokslas+fikcija. Tarp nano pasaulio ir globalinės kultūros (Drezdenas, Miunchenas, Stokholmas, Tokijas ir kt., 2002-2005), Albertas Einsteinas – vyriausiasis Visatos inžinierius (UNESCO pasaulio fizikos metų proga Berlyne, Tokijuje 2005), Robotų sodas. Gyvenimas su dirbtinėmis būtybėmis (Hamamatsu, Japonija, 2004).
Dabartiniai projektai: nauja knygų kultūros ir skaitmeninio amžiaus koncepcija, skirta Vokietijos nacionalinei bibliotekai Leipcige (2010), Apšviestas Berlynas, kultūrinė elektrinio apšvietimo Berlyne istorija (Berlyno miesto muziejus, 2008).
GESA MUELLER VON DER HAEGEN
Projektavimas ir scenografija miesto plėtroje bei architektūroje
Paskaita, Spalio 29 d. 18.30 val., VDA Gotikinė salė
Šioje paskaitoje bus pasiūlytos alternatyvios miesto intervencijos strategijos. Užuot pasitelkus dabar vyraujančias „pramoginės architektūros“ ir „renginių miesto“ strategijas miestui išjudinti, bus pasitelkti šiuolaikiniai meno projektai.
Bus kreipiamas dėmesys ir į projektavimą, kuriame atsižvelgiama į sunkiai išmatuojamus erdvių faktorius, ir į tai, kaip scenografinis dizainas funkcionuoja miesto erdvėje.
Gesa Mueller von der Haegen (g. 1962) – architektė ir scenografė iš Karlsruhės miesto, kur turi savo biurą.
Jos kūrybinė praktika skleidžiasi tarp scenografijos ir architektūros tokiuose projektuose kaip Staigi demokratija: pneumatinis parlamentas (bendradarbiaujant su filosofu Peteriu Sloterdijku, 2005) ir tramvajaus projektas Müller fährt (2007) kartu su režisiere Gesine Danckwart – šiuo metu paroda eksponuojama Mannheimo nacionaliniame teatre.
Menininkė dėsto Ciūricho meno universitete (Šveicarija).
2000-2006 m. dėstytojavo Karlsruhės aukštojoje taikomojo meno mokykloje, kur pasiekė šiuolaikinės architektūros ir urbanizmo profesorės laipsnį.
Baigusi architektūros studijas, dirbo Karlsruhės ir Berlyno architektūros biuruose dizaino architekte ir projektų vadybininke, taip pat dalyvavo tarpdisciplininiuose projektuose ir dizaino konkursuose.
LAWRENCE PAUL WALLEN
Praeities projektavimas
Paskaita, Spalio 26 d. 18.30 val., VDA Gotikinė salė
Stefan Iglhaut baigė vokiečių studijas, kalbotyrą ir filosofiją. Nuo 1990 m. organizuoja tarptautines parodas ir konferencijas medijų ir tinklų temomis. 1990- 1996 m. vadovavo Siemens Menų programai, 1996-2000 m. ėjo parodų vadovo pareigas pasaulinėje Expo 2000 parodoje Hanoveryje. 2001 m. Berlyne įkūrė savo parodų ir projektų biurą IGLHAUT+PARTNER, kuris užsiima parodų idėjomis, dizainu ir rengimu. Didžiausias biuro dėmesys skiriamas kultūros istorijai, mokslo ir menų istorijai. Stefan Iglhaut yra išleidęs knygų, katalogų, parašęs straipsnių apie fotografiją, medijos meną, mokslo pristatymą ir parodas kaip mediją.
Žymiausios parodos: Fotografija po fotografijos (1995-96), Telepolis. Skaitmeninis miestas (Liuksemburgas, 1995), Gilūs klodai. Meno kolekcionavimas ir archyvavimas (Miunchenas, Berlynas, Filadelfija, Niujorkas 1995-96). Mokslas+fikcija. Tarp nano pasaulio ir globalinės kultūros (Drezdenas, Miunchenas, Stokholmas, Tokijas ir kt., 2002-2005), Albertas Einsteinas – vyriausiasis Visatos inžinierius (UNESCO pasaulio fizikos metų proga Berlyne, Tokijuje 2005), Robotų sodas. Gyvenimas su dirbtinėmis būtybėmis (Hamamatsu, Japonija, 2004).
Dabartiniai projektai: nauja knygų kultūros ir skaitmeninio amžiaus koncepcija, skirta Vokietijos nacionalinei bibliotekai Leipcige (2010), Apšviestas Berlynas, kultūrinė elektrinio apšvietimo Berlyne istorija (Berlyno miesto muziejus, 2008).
GESA MUELLER VON DER HAEGEN
Projektavimas ir scenografija miesto plėtroje bei architektūroje
Paskaita, Spalio 29 d. 18.30 val., VDA Gotikinė salė
Šioje paskaitoje bus pasiūlytos alternatyvios miesto intervencijos strategijos. Užuot pasitelkus dabar vyraujančias „pramoginės architektūros“ ir „renginių miesto“ strategijas miestui išjudinti, bus pasitelkti šiuolaikiniai meno projektai.
Bus kreipiamas dėmesys ir į projektavimą, kuriame atsižvelgiama į sunkiai išmatuojamus erdvių faktorius, ir į tai, kaip scenografinis dizainas funkcionuoja miesto erdvėje.
Gesa Mueller von der Haegen (g. 1962) – architektė ir scenografė iš Karlsruhės miesto, kur turi savo biurą.
Jos kūrybinė praktika skleidžiasi tarp scenografijos ir architektūros tokiuose projektuose kaip Staigi demokratija: pneumatinis parlamentas (bendradarbiaujant su filosofu Peteriu Sloterdijku, 2005) ir tramvajaus projektas Müller fährt (2007) kartu su režisiere Gesine Danckwart – šiuo metu paroda eksponuojama Mannheimo nacionaliniame teatre.
Menininkė dėsto Ciūricho meno universitete (Šveicarija).
2000-2006 m. dėstytojavo Karlsruhės aukštojoje taikomojo meno mokykloje, kur pasiekė šiuolaikinės architektūros ir urbanizmo profesorės laipsnį.
Baigusi architektūros studijas, dirbo Karlsruhės ir Berlyno architektūros biuruose dizaino architekte ir projektų vadybininke, taip pat dalyvavo tarpdisciplininiuose projektuose ir dizaino konkursuose.
LAWRENCE PAUL WALLEN
Praeities projektavimas
Paskaita, Spalio 26 d. 18.30 val., VDA Gotikinė salė
Paskaitos išeities taškas – du paskutinai projektai Berlyne ir Seule, padėsiantys apibrėžti būdus, kuriais įmanomas miestų projektavimas. Toliau paskaitoje keliaujama prie Borcheso, rizominė teorija flirtuoja su kvantine fizika, ir galiausiai grįžtama prie sociokultūrinės ir istorinės miesto, kaip fizinės tapatumo vietos, svarbos.
Tarptautinį pripažinimą pelnęs menininkas, architektas prof. Lawrence Wallen (g. 1961, Melburnas) yra podiplominių scenografijos studijų Ciūricho meno universitete vadovas.
Savo darbuose telkia dėmesį į naratyvius, tranformatyvius ir interaktyvius prietaisus performansuose, architektūrinėse/miesto ir meno erdvėse.
Tiek dirbdamas kaip savarankiškas menininkas/dizaineris, tiek dalyvaudamas tarpdisciplininiuose projektuose, savo idėjas įgyvendino architektūrinėse, miesto erdvėse ir muziejuose, teatruose ir festivaliuose visame pasaulyje.
Iš naujausių darbų paminėtini: 20 m ilgio titano skulptūra Praeities projektavimas (Seulas, 2007), Ribos 2006 (muzikinio teatro projektas Ciūriche, Liuksemburge, Berlyne), La nit ferida pel raig 2006 (keliaujantis teatras, Barselona) ir kt.
Trumpai apie Vilniaus gynybinę sieną
Vilniaus senamiestis yra sostinės širdis, istorinis centras. XVI a. pr. jį supo miesto siena, kuri saugojo miesto teritoriją. Anksčiau miestas turėjo didžiulį pilių kompleksą, kurį sudarė Aukštutinė (ant Gedimino kalno), Žemutinė (kalno papėdėje) ir Kreivoji (ant greta esančios kalvos) pilys, Valdovų rūmai, Arkikatedra bazilika, Vyskupų namai ir kiti pastatai. Gyvenimas knibždėte knibždėjo Rotušės aikštėje ir šalia esančiose gatvelėse. Čia buvo įsikūrusios amatininkų dirbtuvės ir parduotuvėlės, pirklių namai, kilmingųjų rūmai. Pastatai ir gatvės anapus sienos sudarė priemiesčius.
Šiandien atkurti tokį paveikslą padės tik vaizduotė, tačiau senamiesčio dvasią galime pajusti klajodami siauromis, vingiuotomis senamiesčio gatvelėmis ir aikštėmis bei žvelgdami į autentiškus pastatus ar jų fragmentus.
Aušros vartai
Aušros vartai – vienas iš Vilniaus miesto simbolių. Tai žymi katalikų šventovė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vartai buvo pastatyti kelyje į Medininkus, dėl to iš pradžių vadinti Medininkų vartais; jie buvo vieni iš penkių autentiškų Vilniaus vartų, pastatytų kartu su miesto siena. Trijų aukštų vartai stūkso pietinėje senamiesčio dalyje, atsiverdami į M. Daukšos gatvę, bei jungiasi su išlikusia gynybinės sienos dalimi.
Unikalų renesansinį frontoną puošia to paties stiliaus dekoracijos. Pagrindinis vartų fasadas pagražintas grifais, laikančiais Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės herbą. Šalia pastato rytuose stovi dalis miesto sienos, kuri yra ilgiausia visos išlikusios sienos dalis.
Aušros vartų Dievo Motinos paveikslas gerai žinomas viso pasaulio katalikams. Mergelės Marijos paveikslas, nežinomo XVII a. auksakalio padengtas auksu, turi ir gotikos, ir ikoninės tapybos bruožų. Jis buvo nutapytas tempera ant ąžuolinių lentų, vėliau pertapytas aliejiniais dažais.
Bastėja ir miesto siena
Vilniaus bastėja yra ne tik įspūdingas statinys, bet suteikia galimybę išvysti kvapą gniaužiančių vaizdų nuo viršaus. Statinį sudaro iš miesto sienos kylantis bokštas, požeminės ginklų saugyklos ir jas jungiantis 48 m ilgio tunelis. Bastėja pastatyta XVII a., ginantis nuo įkyrių švedų ir nepaliaujamai puldinėjančių rusų. Pasak vietinės legendos, bastėjoje gyveno basiliskas (mirtį sėjanti mitologinė būtybė), vėliau ji tapo našlaičių prieglauda, o sovietai sugalvojo čia laikyti daržoves. Šiandien bastėjoje galima apžiūrėti patrankas ir viduramžių
šarvų kolekciją. Taip pat tai mėgstama vieta žiemą važinėtis rogutėmis.
Kontaktiniai asmenys:
Marius Urbanavičius
Vilniaus dailės akademija Dizaino inovacijų centras 212 6869 +370 611 22309 marius.urbanavicius@vda.lt |
Projekto rėmėjai:
|
Dienotvarkė:
| Ketvirtadienis 25.10 | |
|---|---|
| 9.30 | Pradžia, prisistatymas |
| 11.00 | Ekskursija, apie ginybinę sieną |
| 13.00 | Bendri pietūs |
| 14.00 | Nacionalinis muziejus |
| 15.30 | ŠMC |
| Penkatdienis 26.10 | |
|---|---|
| 9.30 | Darbas |
| 13.00 | Bendri pietūs |
| 14.00 | Darbas |
| 18.30 | Paskaita, VDA gotikinėje salėje |
| 20.00 | Bendra vakariene |
| Šeštadienis 27.10 | |
|---|---|
| 10.00 | Ekskursija EKSPOBALTA |
| 12.00 | Bendri pietūs |
| 14.00 | Darbas |
| 18.30 | Paskaita, VDA gotikinėje salėje |
| 20.00 | Bendra vakariene |
| Sekmadinis 28.10 | |
|---|---|
| 9.30 | ekskursija į Kauną |
| 18.00 | "Medea" generaline repeticija, Operos ir baleto teatre |
| Pirmadienis 29.10 | |
|---|---|
| 9.30 | Darbas |
| 13.00 | Bendri pietūs |
| 14.00 | Darbas |
| 18.30 | Paskaita, VDA gotikinėje salėje |
| 20.00 | Bendra vakariene |
| Antradienis 30.10 | |
|---|---|
| 10.00 | Prezentacija |
| 13.00 | Bendri pietūs |
|
